Hab. biologijos mokslų dr. Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996) savo gyvenimu ir veikla sukaupė ne tik didžiulį etnokultūrinį bei intelektualinį turtą Lietuvai, bet ir paliko neišdildomus įspūdžius su ja bendravusiems žmonėms, suformavo unikalų savo, kaip liaudies žiniuonės, įvaizdį. Gimusi Novorosijsko mieste (Krasnodaro kraštas, Rusija), Gesė – tas vardas ją lydėjo visą gyvenimą – užaugo ir amžinojo poilsio…
Ąžuolijos miškas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Pagal medynų sudėtį, kurioje vyrauja ąžuolai, drebulės, uosiai, liepos, tai – Vidurio Europos plačialapių miškų šiaurinio pozonio miškas. Bendras Ąžuolijos miško plotas 305 ha. Tai vienas iš trijų didesnių Utenos rajono ąžuolynų, užimantis 15% bendro visų miškų ploto. Apie 1/3 šių Ąžuolynų sudaro Ąžuolija. Šio ąžuolyno dalis 2001…
Tai neįprastos formos darinys, kurį sudaro susicementavęs ledyno tirpsmo vandenų suneštas smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Konglomeratai susiformuoja dėl sudėtingų požemyje vykstančių hidrocheminių procesų, kai žvyro sluoksnyje išsikristalizuoja kalcitas. Šeimyniškių atodanga ir konglomerato uola nuo 1999 m. yra gamtos paveldo objektas. Papildoma informacija Šeimyniškių k., Utenos r. GPS: 55.652883, 25.595681 Galerija Žemėlapis
Šiame krašte guli ne vienas vertingas riedulys. Tačiau Moko akmuo (aukštis – 2,8 m, ilgis – 3,66 m, plotis – 3,3 m, perimetras – 9,64 m, jame iškalta dabar vos įžiūrima data) ir šalia jo gulintis mažesnis Mokiuko akmuo yra valstybės saugomi kaip gamtos bei kultūros paveldo objektai. Legenda byloja apie kadaise čia gyvenusį vyrą,…
Šaltinis aprašomas XIX a. vidurio raštuose. Pagal kraštotyrininką A. Namiką, senovėje čia buvo Alkavietė, kurioje augęs galingas ąžuolas. 1903 m. čia buvo pastatyta mūrinė koplytėlė. Krokulė kas sekundę pasipildo 7 litrais vandens, kurio temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą išlieka 7–9 °C. Manoma, kad šaltinio pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „kriokti“. Krokulės šaltinio vanduo garsėja nepaprastomis…
Piliakalnis įrengtas Tauragnų ežero pietiniame krante, dabartinėje Aukštaitijos nacionalinio parko, Tauragno kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Piliakalnio aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 90 m ilgio, 22 m pločio rytiniame gale ir 14 m pločio vakariniame gale. Aikštelės vakariniame ir rytiniame galuose supilti apsauginiai pylimai. Piliakalnio vakarinę, pietinę ir rytinę pašlaites lanku juosia gynybinis griovys. Piliakalnio…
Piliakalnio aikštelė trapecinė, 70 m ilgio, 40 m pločio pietrytiniame ir 19 m pločio šiaurės vakarų gale. Aikštelė buvo iš visų pusių apjuosta pylimu, pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje pusėse apsaugota gynybiniais grioviais. Piliakalnio statūs, 16 m aukščio. Papilio aikštelė trapecinė, 160 m ilgio, 55 m pločio šiaurės vakarų gale ir 130 m pločio pietrytiniame gale.…
Tai pagrindinis Alaušo ežero pakrantės archeologinis objektas, Kultūros vertybių registre jam suteiktas paminklo statusas. Vos už 100 m nuo rytinio ežero kranto linijos stūksantis piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, datuojamas I tūkst. po Kr. – II tūkst. pr. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 28×16 m dydžio. Jos pietiniame krašte išlikusi apsauginių pylimų ir…
Vidinksto ežero pietvakariniame krante stūksantis piliakalnis, dar vadinamas Švedų baterija, datuojamas I tūkst. pr. Kr. II p. – II tūkst. pr. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 48×41 m dydžio. Aikštelėje yra iki 35 cm storio kultūrinis sluoksnis, sudarytas iš tamsios žemės, su stulpavietėmis, židinių liekanomis ir su archeologiniais radiniais. Joje 1918 m. pastatytas…
Papildoma informacija Šis piliakalnis yra vienas ryškiausių viso Utenos krašto simbolių. Piliakalnis (Utenio Pilis, Didysis piliakalnis) datuojamas I tūkst. pr. Kr. pradžia–II a. ir XIV–XV a. pradžia. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Utenėlės upės kairiajame krante. Spėjama, kad XIII amžiuje čia stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis, prie kurios ir kūrėsi gyvenvietė, davusi užuomazgą Utenos miestui. Pilį…
