Taurapilio piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Tauragnų ežero pietiniame krante, dabartinėje Aukštaitijos nacionalinio parko, Tauragno kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Piliakalnio aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 90 m ilgio, 22 m pločio rytiniame gale ir 14 m pločio vakariniame gale. Aikštelės vakariniame ir rytiniame galuose supilti apsauginiai pylimai. Piliakalnio vakarinę, pietinę ir rytinę pašlaites lanku juosia gynybinis griovys. Piliakalnio šlaitai statūs, 13-14 m aukščio. Taurapilio piliakalnis su gyvenviete datuojami. I t-mečiu po Kr. – XV a. po Kr. vid., XVI-XIX a. po Kr. Tyrinėjimu metu kultūriniame sluoksnyje rastos krosnies liekanos, archeologiniai radiniai, nedegintų mirusiųjų kapai (vienas XVI a. pirmosios pusės kapas ištirtas). Kultūros vertybių registre šiam objektui suteiktas paminklo statusas. Taurapilis – tai senieji Tauragnai. Ant šio piliakalnio stovėjo Tauragnų pilis, paminėta 1373 m., kai šalia pilies buvo apsistojusi kraštą niokojusi Livonijos ordino kariuomenė. 1433 m. Livonijos ordinas pilį sudegino. Išlikę pasakojimai, kad po kalnu yra užkeikta bažnyčia. Padavimas byloja, kad sykį vienas drąsuolis žiūrėjęs pro skylę kalne ir pamatęs apleistą bažnyčią su apgriuvusiais altoriais, bet vargonai groję. Šv. Jono naktį, lygiai per vidurnaktį, jei kas netyčia eina pro kalną, kalnas atsiveria ir pasimato bažnyčia, pasigirsta giedojimai, muzika, bet tai trunka tik sekundę…